NAUJIENOS

2017.08.31

Susisiekimo ministerija ragina pėsčiuosius gatvėje ir kelyje vengti blaškančių veiksnių. Daugiau informacijos ČIA.

2017.08.03


Vidaus reikalų ministras pasirašė įsakymą, kuriuo keičiama vairuotojų egzaminavimo tvarka. Atsisakoma pratimų aikštelėje, o būsimųjų vairuotojų įgūdžiai bus tikrinami realiame eisme. Daugiau informacijos ČIA.

2017.07.11

Nauja programėlė žymiai pagreitina ir supaprastina "Eismo įvykio deklaracijos" pildymo ir perdavimo Draudimo kompanijai procesą: https://www.e-accident.eu/lt/

2017.03.29


Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapyje galima rasti informaciją apie visoje Lietuvoje įvykdytą nusikalstamą veiką.

Žemėlapį galite rasti ČIA.

 2017.03.01

"Regitroje" - kainų pokyčiai. Plačiau apie juos galite paskaityti ČIA.

2016.07.13

Įdomu paskaitinėti - chuliganiško ir pavojingo vairavimo, kaip KET pažeidimų, vertinimas.

2016.01.15

Vėl naujienos - siūloma įteisinti lankstesnį vairuotojų rengimo modelį. Daugiau informacijos ČIA.

2015.11.05

Vaizdo stebėjimo kameros

Ilgapirščiai nesiilsi, tik ir laukia, kada bent akimirkai išvyksite iš namų. Net ir trumpa išvyka gali tapti puikia proga vagims ištuštinti Jūsų namus žaibišku greičiu. Tai jie gali padaryti per 5-7 min. ar net trumpesnį laiką. Profesionalūs vagys atlieka bent jau minimalią žvalgybą, tad gerai žino, kada aukos išvažiuoja į darbą ir grįžta namo, kada išvyksta atostogų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai prie aukos automobilio primontuojami net GPS siųstuvai. Tai leidžia stebėti, kurioje vietoje yra namo ar buto šeimininkas. O jei dar apie savo laisvalaikį pasiskelbiate socialiniuose tinkluose – išvis palengvinate nusikaltėliams darbą.

Nors ir yra nemažai būdų apsaugoti savo turtą, tačiau ilgapirščiams neįmanomų kliūčių nėra. Taigi, nors ir nesame apsaugoti nuo vagystės šimtu procentų, bet galime pasistengti  nelaimei  užbėgti už akių. Visų pirma reikia būti budriems – nepalikti atidarytų langų ar atrakintų durų, atkreipti dėmesį į dažnai besilankančius „prekybininkus“ ar akylai teritoriją apžiūrinėjančius praeivius. Šiam tikslui šauniai gali pasitarnauti vaizdo stebėjimo kameros. Jų dėka galite stebėti vaizdą tiesiogiai internetu arba Jums patogiu metu galite peržiūrėti stebimos vietos vaizdo įrašą.

Vaizdo stebėjimo kameros gali apsaugoti ne tik nuo didesnio masto vagysčių, bet ir nuo kitų problemų, su kuriomis susiduria tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių namų gyventojai. Galima stebėti, kas vyks kieme ar aplink esančiose teritorijose. Tai gali padėti išvengti vagystės iš kieme žaidžiančių vaikų, vagystės iš butų, balkonų ir sandėliukų, automobilių plėšimų ar vagystės antžeminėje/požeminėje stovėjimo aikštelėje, teritorijos inventoriaus laužymas ir kt.

Vien kamerų sumontavimas – efektyvi prevencinė priemonė, leidžianti atbaidyti vagis, nes dažnas nusikaltėlis tokių vietų vengia. O jei nusikaltimas visgi bus įvykdytas, vaizdo įrašas padės atpažinti ir surasti nusikaltėlius, nes didelės raiškos vaizdo stebėjimo kameros gali stebėti bei įrašinėti vaizdą tiek dieną, tiek naktį.

Susisiekite su mumis ir mes Jums pasiūlysime geriausią sprendimą, padėsime išsirinkti optimaliausią variantą, nes tik tinkamai pasirinktos vaizdo stebėjimo kameros užtikrina geriausios kokybės apsaugos paslaugas.   

Pavojinga situacija pasirodžius pėsčiajam

Pėstieji – tai gausiausi eismo dalyviai. Jų požiūris į kelių eismo taisykles priklauso nuo bendro etinio ir kultūrinio asmenybės brandumo. Kelyje jų elgesys toks, koks ir darbe ar buityje. Elgesio normų ir kelių eismo taisyklių nepaisymas priveda prie skaudžių nelaimių keliuose. Automobilio susidūrimas su pėsčiuoju gan dažnai baigiasi pastarojo mirtimi.

Vairuotojo veiksmų tikslumas labai priklauso nuo jo reakcijos laiko ir gebėjimo numatyti pėsčiojo elgesį. Autoįvykio pavojus dažniausiai kyla netikėtai, tad vairuotojas turi reaguoti staigiai. Reakcijos trukmę lemia jutimo organų, atminties ir mąstymo procesų savybės, judesio funkcijų greitis, amžius ir kt. Vyresniems kaip 50 metų vairuotojams būdingas reakcijos ilgėjimas. Maža vairuotojo reakcijos trukmė didina eismo saugumą. Vairuotojui į pavojingą situaciją sureagavus laiku būtų išvengta apie 17% užvažiavimų.

Apie 80% užvažiavimų įvyksta pėstiesiems kertant kelio važiuojamąją dalį, nes jie ją kerta nebūtinai stačiu kampu. Tyrimai rodo, kad 16% pėsčiųjų eina per kelio važiuojamąją dalį smailiu kampu. Jei vairuotojas pavojingose situacijose sugebėtų įvertinti pėsčiojo judėjimo kryptį, tai galėtų turėti įtakos jo reakcijai ir galbūt pavyktų šio įvykio išvengti. Mažiausias tikimybė užvažiuoti ant einančio per gatvę pėsčiojo yra manevravimas į kairę, kai pėsčiasis apvažiuojamas iš priekio. Bėgantį pėsčiąjį reikia praleisti stabdant arba bandant apvažiuoti jį iš užnugario, manevruojant į dešinę.

Gyventojai virš 60 metų net du kartus dažniau patenka į šiuos eismo įvykius nei jaunesni.

Parengta pagal dr. O. Lukoševičienės tekstą.

Kaip įveikti baimę vairuoti...

Jeigu Jus kankina baimė vairuoti, nesitikėkite, kad tai praeis savaime, nieko nedarant. Baimę galite ir turite nugalėti. Pasitikėkite savimi ir sėskite už vairo. Pirmiausiai važiuokite nejudraus eismo gatvėmis, gerai Jums žinomose vietovėse, ne transporto spūsčių metu. Po truputį riedėkite ir tolimesniais maršrutais. Baisiausia bus pirmąsias minutes, vėliau baimė atslūgs. Jūs nurimsite ir pajusite emocinį pastovumą.

Mes esame skirtingi. Kartais uolus vairuotojas sudėtingose situacijose gali suklysti ir sukelti eismo įvykį. 2007 m. atliktas vairuotojų psichofiziologinių savybių testas nustatė, kad visiškai tinkami vairuoti yra 78,5%, laikinai netinkami 13,4% ir visiškai netinkami 8% žmonių. Ar tikrai patenkate į tuos 8% ? Pagalvokite :

1.     Ar galite operatyviai priimti informaciją?

2.     Ar kritinėse situacijose galite greitai reaguoti ir tiksliai atlikti judesius?

3.     Ar sugebate teisingai paskirstyti dėmesį ir būti ypač atidžiu?

4.     Ar išugdytas emocinis pastovumas bei savitvarda?

5.     Ar lengvai įgyjate įgūdžius ir galite juos keisti?

6.     Ar gera regimoji atmintis ir didelis atminties pasirengimo laipsnis?

Jeigu nuo šių klausimų Jums nesišiaušia plaukai, manome, kad galite vairuoti. Įsitikinti tuo galite tik vairuodami automobilį. Mes pasiruošę Jums padėti. Siūlome vairavimo pamokas su mūsų automobiliu. Galite pasirinkti maršrutą, taip pat vairuoti savo automobilį, kai šalia sėdi profesionalus vairuotojas. Galite atlikti vairavimo patikimumo testą ir tik po jo daryti išvadas apie tinkamumą vairuoti. Su geru instruktoriumi ir Jūsų ryžtingumu bei valia išmoksite geriau vairuoti.

Parengta pagal Z. Bagdonavičiaus, A. Pikūno, R. Pečeliūno „Eismo dalyvių psichofiziologiją”. 

 

Mokslinį streso sąvokos pagrindimą 1936 m. pateikė klasikinės streso teorijos kūrėjas Kanados medicinos daktaras Hansas Selje (1907–1982 m.), kuris stresą įvardija kaip tam tikras organizmo reakcijas, nespecifinį atsaką į bet kokį pateiktą reikalavimą. Streso metu visi stresoriai (dirgikliai) reikalauja persitvarkymo ir į juos organizmas reaguoja visu pajėgumu. Stresas mobilizuoja adaptacinius organizmo ge bėjimus kilusiai kliūčiai įveikti. Akivaizdu, jog stresas – tai procesas, kurio dinamika yra gyvenimo dinamika. Net ir streso teorijos autorius H. Selje paskutiniuose savo darbuose pripažįsta, kad stresas nėra vien tik negatyvus reiškinys, kaip jis buvo manęs anksčiau, bet būtina gyvų organizmų funkcionavimo sąlyga. Streso neįmanoma išvengti – jį sąlygoja visuomeninio gyvenimo ypatumai bei ekonominio gyvenimo problemos. Jo nuomone, stresas yra žalingas, jis sekina organizmą, sukelia įvairių ligų.

Besidomintiems plačiau:

http://www.mtp.lt/files/2_str_14-20psl.pdf

http://www.delfi.lt/projektai/streso-testas/naujienos/kaip-su-stresu-kovoja-tie-kurie-jo-patiria-daugiausiai.d?id=67469080